jaunikpalaikis

jaunìkpalaikis sm. (1) menkas, prastas jaunikis: Tie jaunikpalaikiai (jauni vyrai, kurie peršasi merginai) man nepavojingi rš. Žiūrėk, ne tik jaunoja, ir jaunìkpalaikis (jaunasis per vestuves) rauda! Slm.